Vieniems joga tai yra viso labo kūno lavinimo būdas, kitiems tai yra emocinis stabilumas, tretiems psichologinė ramybė, dar kitiems - gyvenimiškų atsakymų lobis. Tačiau aišku yra viena - kiekvienas ieškantysis ras savo perspektyvą, per kurią žiūrėti, ras naudos savo poreikiams ir savo gyvenimo atsakymus.
Atminkite, kad joga yra praktika, todėl reikia laiko, kad sukurtumėte jėgą, lankstumą ir susikaupimą. Nesijaudinkite, jeigu neatliksite visų pratimų kaip kiti, susitelkite į savo praktiką. Su nuoseklumu ir atsidavimu pamatysite savo jogos praktikos pažangą ir naudą.
Jogoje fizinės pozos (asanos), kvėpavimo technikos (pranajama) ir meditacijos praktikos yra skirtos fizinei jėgai, lankstumui, pusiausvyrai ir atsipalaidavimui ugdyti, taip pat lavinti protinį susikaupimą, aiškumą ir vidinę ramybę.
Apskritai, visa jogos filosofija yra apie kūno, proto ir sielos ryšį. Tačiau siekiant aiškiau išskaidyti filosofiją į dalis, natūraliai išsiryškino šios pagringinės šešios jogos šakos.